Vienam po ginčo norisi tuoj pat viską išsiaiškinti, kitam reikia pabūti atskirai. Kai šie norai susiduria, abu gali pasijusti nesuprasti. Prieraišumo sąvokos padeda kalbėti apie artumą ir baimę jį prarasti, tačiau jos nepasako visko apie žmogų ar santykių ateitį.
Jei panašūs nesutarimai kartojasi, per individualią konsultaciją galima aptarti, ką tuo metu patiriate Jūs. Nereikia prieš tai nusistatyti savo ar partnerio prieraišumo tipo.
Ką apibūdina prieraišumo tipai?
Suaugusiųjų prieraišumo tyrimų apžvalgoje aptariamos dvi tendencijos: nerimas dėl atstūmimo ir nepatogumas priklausant nuo kito žmogaus ar su juo suartėjant. Populiarūs keturi pavadinimai yra supaprastintas būdas apie jas kalbėti.
Saugus
Artumas ir savarankiškumas gana lengvai dera. Galima prašyti pagalbos ir išbūti nesutarimą nepadarant išvados, kad ryšys baigiasi.
Nerimastingas
Daugiau vietos užima baimė būti paliktam. Neaiškus atsakymas gali paskatinti vėl klausti, ar santykiuose viskas gerai.
Vengiantis
Pasikliauti kitu ar atskleisti savo poreikius gali būti sunkiau. Atsitraukimas gali atrodyti lengvesnis už pokalbį apie pažeidžiamumą.
Baimingas ir vengiantis
Artumo norisi, tačiau jis kartu kelia baimę. Tai nėra priežastis žmogų laikyti nepajėgiu kurti santykių.
Šie aprašymai nėra testas. Tas pats žmogus skirtinguose santykiuose gali jaustis kitaip, o poreikis pabūti vienam savaime nerodo vengiančio prieraišumo.
Vietoj etiketės aptarkite vieną situaciją
Įsivaizduokite, kad partneris kelias valandas neatsako į žinutę. Jums kyla mintis, kad jam neberūpite, todėl rašote dar kartą. Jis pajunta spaudimą ir atidėlioja pokalbį. Tai galimas bendravimo pavyzdys, tačiau iš jo negalima nustatyti nė vieno žmogaus prieraišumo.
Verta išsiaiškinti ir aplinkybes: ar buvo susitarimas susisiekti, ar partneris dirbo, ar pažadai dažnai neištesimi? Klausimas „kada galime pasikalbėti?“ paprastai aiškesnis už priekaištą „tu visada vengi artumo“.

Ko galite paprašyti?
Jei reikia daugiau aiškumo, pasakykite, dėl ko neramu ir koks susitarimas padėtų. Pavyzdžiui: „Kai planai pasikeičia, norėčiau apie tai žinoti anksčiau.“ Jei per pokalbį įtampa per didelė, galima prašyti pertraukos ir sutarti, kada grįšite prie temos.
Apie skirtumą tarp pertraukos ir ilgo atsitraukimo skaitykite straipsnyje kai partneris po konflikto užsisklendžia. Jei dažnai savo norus laikote mažiau svarbiais, gali praversti tekstas apie savivertės stiprinimą.
Savęs pažinimas nepakeičia abipusės atsakomybės
Galite mokytis aiškiau kalbėti apie savo poreikius, tačiau negalite už abu laikytis susitarimų. Svarbu pastebėti, kaip kitas žmogus reaguoja į Jūsų pastangas, o ne vien ieškoti savyje priežasties, kodėl santykis vis dar sunkus.
Kontrolė, grasinimai ar žeminimas netampa priimtini pavadinus juos nesaugiu prieraišumu. Jei bijote partnerio, pirmiausia ieškokite saugios individualios pagalbos. Apie tai rašoma straipsnyje apie emocinį smurtą santykiuose. Platesniems bendravimo klausimams skirta santykių apžvalga.
Jūsų klausimai
Dažniausiai kylantys klausimai
Ar prieraišumo tipas yra diagnozė?
Ne. Šios sąvokos padeda aptarti santykį su artumu ir atstūmimo baime. Jos nenustato psichikos sutrikimo ir nepasako visko apie žmogaus charakterį ar gebėjimą mylėti.
Ar galiu skirtinguose santykiuose jaustis skirtingai?
Taip. Verta atskirai apmąstyti dabartinį partnerystės ryšį, draugystę ir santykį su tėvais. Viename ryšyje juntamas saugumas nepanaikina įtampos kitame; svarbus ir kito žmogaus elgesys.
Ar vengiantis prieraišumas reiškia, kad žmogus nemyli?
Ne. Iš vien atsitraukimo negalima spręsti apie jausmus ar prieraišumo modelį. Galima tiesiai klausti, kiek artumo ir įsipareigojimo žmogus nori, ir vertinti jo veiksmus, o ne spėjamą etiketę.
Ar nerimastingas ir vengiantis partneriai būtinai nesuderinami?
Vien šie pavadinimai nelemia santykių ateities. Svarbiau, ar abu gerbia ribas, prisiima atsakomybę ir laikosi susitarimų. Vienas žmogus negali už abu sukurti saugaus ryšio.
Ar reikia prieraišumo testo prieš konsultaciją?
Ne. Užtenka konkretaus pavyzdžio: kas nutiko, ką pagalvojote, ką jautėte ir kaip reagavote. Trumpas internetinis testas negali patikimai paaiškinti visos Jūsų santykių istorijos.
Ar viską nulėmė santykiai su tėvais?
Ankstyvi ryšiai svarbūs teorijai, tačiau jie nėra vienintelė dabartinių santykių priežastis. Reikšmės turi ir vėlesnės patirtys bei dabartinė situacija. Iš vieno suaugusio žmogaus elgesio negalima atkurti jo vaikystės.
Ar prieraišumo stilius gali pasikeisti?
Prieraišumo modeliai gali kisti. Tai nėra pažadas, kad pakaks vieno pratimo ar tinkamo partnerio. Naudingiau stebėti konkrečius pokyčius: aiškiau išsakytą poreikį, gerbiamą ribą ar pavykusį grįžimą prie pokalbio.
Šaltiniai ir papildoma informacija
- R. Chris Fraley. Adult Attachment Theory and ResearchPatikrinta 2026-10-17.
Straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija, kuri nepakeičia individualaus įvertinimo. Iliustracijose nevaizduojami tikri klientai.

