Rudeninė depresija ar laikinas liūdesys: kaip atskirti?

Rudenį sumažėjusi energija dar nereiškia depresijos. Daugiau pasako pokyčio trukmė, prarastas susidomėjimas gyvenimu, sunkumai kasdienybėje ir pasikartojimas skirtingais metais. Sezoninė depresija yra vertinama specialistų; jos negalima nustatyti vien pagal orą ar savijautos kalendorių.

Jei sunku suprasti, kas pasikeitė, per psichologo konsultaciją internetu galima aptarti nuotaiką ir kasdienius sunkumus. Pagalbos galima kreiptis ir dar neturint aiškaus paaiškinimo.

Ką reiškia „rudeninė depresija“?

Kasdienėje kalboje šiuo žodžių junginiu vadinamas ir trumpas liūdesys, ir gerokai sunkesnė būsena. NIMH sezoninį afektinį sutrikimą apibūdina kaip depresiją, turinčią pasikartojantį sezoninį modelį. Dažnesnis pablogėjimas tamsiuoju metų laiku, tačiau galimas ir kitoks sezoniškumas.

Rudenį taip pat gali prasidėti įtemptas darbo etapas, mokslai, vienišumo ar netekties išgyvenimai. Sutapimas su rugsėju nepaaiškina visko. Vertinant savijautą verta atskirai pasakyti, kas pasikeitė Jūsų aplinkoje.

Trys situacijos ir skirtingas kitas žingsnis

Šis palyginimas nėra savidiagnostikos testas. Jis padeda pasirinkti, kokią informaciją nusinešti į pokalbį.

Ką verta papasakoti specialistui?

Pasakykite, kada prasidėjo pokytis, kaip miegate, ar liko jėgų ir susidomėjimo įprastais dalykais. Paminėkite ankstesnius sezonus, vartojamus vaistus, fizinės sveikatos pokyčius ir laikotarpius, kai energija buvo neįprastai didelė ar reikėjo labai mažai miego. Nesistenkite sudėlioti „teisingo“ simptomų sąrašo.

NIMH informacijoje apie depresiją pabrėžiama, kad vertinant svarbios ir galimos kitos simptomų priežastys. Jeigu ryškus nuovargis naujas, savijauta neįprasta ar yra fizinių negalavimų, kreipkitės ir į šeimos gydytoją. Bendrą informaciją rasite depresijos temoje.

Užrašai gali būti labai trumpi: „Keltis tapo sunku nuo rugsėjo vidurio. Atsisakiau dviejų susitikimų. Pernai panašiai jaučiausi lapkritį.“ Juos rinkite tiek, kiek tai padeda, o ne paverskite dar viena pareiga. Jei pagalbos reikia dabar, užrašų kaupti nereikia.

Kasdienė atrama be reikalavimo „susiimti“

NHS siūlo palaikyti dienos šviesos, judėjimo, miego ritmo ir ryšio su kitais įpročius. Pradėkite nuo to, ką realiai galite pakartoti. Tai nėra pažadas, kad vien rutinos užteks depresijai įveikti.

• Jei dirbate patalpoje, numatykite progą trumpam išeiti į lauką šviesiu metu.
• Rinkitės įveikiamą judėjimą, o ne naują reiklią treniruočių programą.
• Susitarkite dėl vieno konkretaus susitikimo ar skambučio, kurį būtų galima sutrumpinti.
• Sumažinkite nebūtinas užduotis tomis dienomis, kai jėgų mažai, bet palikite atramą suteikiančius valgymo ir poilsio momentus.

Hipotetinis pavyzdys: vietoj pažado „nuo pirmadienio kasdien sportuosiu“ žmogus susitaria su drauge trečiadienį išeiti į trumpą pasivaikščiojimą. Jei nepavyksta, planas koreguojamas, o ne naudojamas kaip įrodymas, kad žmogus tingi. Daugiau tokių galimybių aptariama straipsnyje apie kasdienę veiklą kaip savipagalbą.

Kodėl neskubėti savarankiškai rinktis gydymo?

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo įvertinimo. Šviesos terapija nėra tiesiog ryškesnė darbo stalo lempa. NHS rekomenduoja prieš ją bandant pasitarti su gydytoju, ypač dėl akių būklės ar jautrumą šviesai veikiančių vaistų. Čia nepateikiamas lempos stiprumas, naudojimo trukmė ar papildų režimas.

Jei jau turite gydymo planą, aptarkite pasikartojančius sezoninius pokyčius su jį skyrusiu specialistu. Savarankiškai nekeiskite vaistų pagal metų laiką. Pasikartojantis sunkumas yra priežastis planuoti pagalbą, ne įrodymas, kad ji beprasmiška.

Kreiptis galima anksčiau, nei tampa nebepakeliama

Jei nuotaika, miegas ar atsitraukimas nuo žmonių Jums kelia nerimą, galite pradėti nuo šeimos gydytojo, psichologo ar savo psichikos sveikatos centro. VLK nurodo, kad pirminėms ambulatorinėms paslaugoms centre šeimos gydytojo siuntimo nereikia. Apmokėjimą ir prisirašymą pasitikslinkite.