Jei dabar kyla pavojus

Jei paauglys gali sau pakenkti, turi savižudybės planą, yra stipriai susižalojęs arba negalite užtikrinti jo saugumo, skambinkite 112 arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Nelaukite atsakymo į laišką ar planinės konsultacijos.

Sužinoti, kad paauglys save žaloja, tėvams gali būti labai baisu. Natūralu jausti šoką, pyktį, kaltę ar norą tuoj pat viską kontroliuoti. Tačiau pirmoji reakcija gali arba atverti duris pokalbiui, arba paskatinti paauglį dar labiau slėptis. Todėl svarbiausia yra ne tobulai sureaguoti, o sureaguoti taip, kad paauglys liktų saugus ir neišgėdintas.

Savižala dažniausiai nėra "mada", "manipuliacija" ar paprastas dėmesio siekimas. Tai rimtas signalas, kad paauglys neberanda kitų būdų išbūti su stipria emocine įtampa, gėda, nerimu, pykčiu, tuštuma ar bejėgiškumu. Net jei sužalojimai atrodo nedideli, situaciją verta vertinti rimtai.

Kas yra paauglių savižala?

Paauglių savižala yra tyčinis savęs žalojimas, dažniausiai bandant sumažinti vidinę įtampą ar atgauti kontrolės jausmą. Šiame straipsnyje sąmoningai neaprašomi savižalos būdai. Tėvams svarbiau suprasti ne technines detales, o emocinę žinutę: paaugliui yra per sunku, ir jo turimi įveikos būdai nebeveikia.

Tarptautinės rekomendacijos pabrėžia, kad po savižalos svarbu ne bausti, o atlikti psichosocialinį vertinimą: suprasti riziką, aplinkybes, paauglio emocinę būseną, šeimos kontekstą ir tai, kokios pagalbos reikia toliau. Kitaip tariant, klausimas nėra tik "kaip sustabdyti elgesį?", bet ir "kas vyksta paauglio gyvenime, kad jis renkasi tokį būdą išbūti?"

Kaip atpažinti, kad paauglys gali save žaloti?

Kartais paauglys pasako tiesiai. Dažniau tėvai pastebi netiesioginius ženklus. Vienas požymis dar nereiškia, kad paauglys save žaloja, bet keli kartu yra signalas kalbėtis ir ieškoti pagalbos.

  • paauglys slepia kūną ne pagal orą, vengia persirengti ar sporto pamokų;
  • atsiranda nepaaiškinamų sužalojimų, kurių istorijos nuolat keičiasi;
  • matote stiprų užsidarymą, dirglumą, beviltiškumo frazes ar kalbas apie nenorą gyventi;
  • blogėja miegas, valgymas, mokymasis, santykiai su draugais ir šeima;
  • paauglys patiria patyčias, seksualinį smurtą, smurtą namuose ar didelį socialinį spaudimą;
  • savižala kartojasi arba tampa paauglio pagrindiniu būdu susitvarkyti su emocijomis.

Pirmoji tėvų reakcija: ką daryti per pirmas minutes?

1

Sustabdykite paniką, bet neignoruokite

Jūsų reakcija svarbi. Jei pradėsite rėkti, gėdinti ar grasinti, paauglys greičiausiai užsidarys. Ramus tonas nereiškia, kad situacija nerimta. Tai reiškia, kad jūs galite būti suaugęs žmogus, kuris padeda išbūti.

2

Paklauskite apie saugumą tiesiai

Paklauskite: „Ar tu dabar saugus?“ „Ar turi minčių rimtai sau pakenkti?“ „Ar turi planą?“ Tokie klausimai nėra pavojingi. Jie padeda suprasti, ar reikia skubios pagalbos.

3

Pavadinkite rūpestį, ne kaltę

Vietoje „kodėl taip padarei?“ rinkitės „matau, kad tau labai sunku, ir noriu suprasti, kas vyksta“. Paaugliui dažnai jau ir taip labai gėda.

4

Sutarkite dėl artimiausių 24 valandų

Jei nėra tiesioginės grėsmės, susitarkite, kad paauglys neliks vienas su stipria būsena, o jūs kartu ieškosite specialisto. Jei grėsmė yra, nelaukite konsultacijos laiko ir kreipkitės skubiai.

Ką sakyti paaugliui, kuris save žaloja?

Geras pokalbis neprasideda nuo pamokymo. Jis prasideda nuo saugumo: paauglys turi pajusti, kad jūs galite išgirsti net labai sunkų dalyką. Tai nereiškia, kad pritariate savižalai. Tai reiškia, kad pirmiau bandote suprasti žmogų, o ne kontroliuoti simptomą.

Galite sakyti

  • Matau, kad tau labai sunku. Aš noriu suprasti, o ne barti.
  • Ačiū, kad pasakei. Man svarbiausia, kad būtum saugus.
  • Ar šiuo metu turi minčių sau rimtai pakenkti?
  • Galime ieškoti pagalbos kartu. Tau nereikia visko nešti vienam.
  • Aš galiu išbūti su tuo, ką pasakysi. Neskubinsiu tavęs.

Venkite sakyti

  • Tu tik nori dėmesio.
  • Kaip tu gali taip elgtis su mumis?
  • Jei dar kartą taip padarysi, būsi nubaustas.
  • Kitiems dar blogiau.
  • Pažadėk, kad niekada daugiau taip nedarysi.

Ar savižala reiškia savižudybės riziką?

Ne kiekvienas paauglys, kuris save žaloja, nori mirti. Dažnai savižala veikia kaip desperatiškas bandymas sumažinti emocinį skausmą. Tačiau savižala ir savižudybės rizika gali persidengti, todėl apie tai reikia klausti tiesiai. Tiesus klausimas nepaskatina savižudybės. Jis dažnai suteikia paaugliui palengvėjimą, nes pagaliau kažkas nebijo išgirsti tiesos.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei paauglys:

  • sako, kad nebenori gyventi arba turi savižudybės planą;
  • atsisveikina, dalina daiktus, rašo atsisveikinimo žinutes;
  • yra apsvaigęs, labai impulsyvus arba negalite jo palikti vieno;
  • neseniai patyrė didelį pažeminimą, patyčias, smurtą, netektį ar išsiskyrimą;
  • jau buvo bandymų nusižudyti ar pavojingų savižalos epizodų.

Kaip tėvams neįstrigti kontrolėje?

Tėvai dažnai nori tuoj pat atimti telefoną, uždrausti draugus, tikrinti kambarį, stebėti kiekvieną judesį. Kartais ūmioje rizikoje saugumo kontrolė būtina. Tačiau ilgainiui vien kontrolė gali padidinti slėpimąsi. Paaugliui reikia ir ribų, ir ryšio. Jeigu yra tik kontrolė, jis gali išmokti geriau slėpti savižalą. Jeigu yra tik "pasitikėsiu tavimi" be saugumo plano, rizika lieka per didelė.

Tikslas nėra priversti paauglį pažadėti "niekada daugiau". Tikslas yra kartu sukurti saugesnį planą: ką jis darys, kai užeis stipri būsena; kam parašys; kur ateis; kokių daiktų tuo metu vengs; kokią profesionalią pagalbą gaus.

Kada kreiptis į psichologą dėl paauglio savižalos?

Psichologo pagalbos verta ieškoti kuo anksčiau. Nelaukite, kol situacija taps "pakankamai rimta". Jei paauglys save žaloja, tai jau pakankamai rimta priežastis konsultacijai. Psichologas gali padėti suprasti, kokią funkciją savižala atlieka, kokios emocijos paaugliui sunkiausios, kokie šeimos ar mokyklos veiksniai prisideda prie įtampos ir kaip kurti saugesnius įveikos būdus.

Iveta Litvinienė dirba su 15-19 metų paaugliais ir jų tėvais. Konsultacijos vyksta internetu, kai situacija nėra ūmi ir galima užtikrinti privatumą bei saugumą. Tėvams kartais verta pradėti ir nuo atskiros konsultacijos: aptarti, ką pastebėjote, kaip kalbėti su paaugliu ir kaip pasiūlyti pagalbą be spaudimo. Daugiau apie platesnius paauglystės sunkumus skaitykite straipsnyje paauglių psichologinės problemos.

Kaip pasiūlyti paaugliui psichologo konsultaciją?

Paaugliai dažnai bijo, kad psichologas juos "taisys", išduos tėvams arba padarys gėdą. Todėl pagalbą svarbu siūlyti ne kaip bausmę, o kaip palaikymą. Galite sakyti: "Aš nežinau, kaip tau geriausiai padėti vienas, todėl noriu, kad turėtume žmogų, kuris moka dirbti su tokiais sunkumais." Jeigu paauglys priešinasi, pradėkite nuo savo konsultacijos. Kartais tėvų laikysenos pokytis yra pirmas žingsnis, kuris sumažina įtampą namuose.

Jei paauglys sutinka, galite registruotis per kontaktų puslapį. Jei abejojate, ar tinka nuotolinis formatas, trumpai aprašykite situaciją ir aptarsime, ar pirmas žingsnis turėtų būti tėvų konsultacija, paauglio konsultacija ar skubi pagalba gyvai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie paauglių savižalą

Ką pirmiausia daryti, jei sužinojau, kad paauglys save žaloja?

Pirmiausia pasirūpinkite saugumu ir ramiai pasikalbėkite. Nekaltinkite, nebauskite ir negrasinkite. Pasakykite, ką pastebėjote, ir paklauskite, ar paauglys dabar saugus. Jei kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių.

Ar savižala reiškia, kad paauglys nori nusižudyti?

Ne visada. Kai kuriems paaugliams savižala yra būdas bandyti sumažinti emocinę įtampą, o ne noras mirti. Tačiau savižala visada yra rimtas signalas, nes rizika gali keistis. Apie savižudybės mintis reikia klausti tiesiai, ramiai ir be panikos.

Kaip paklausti paauglio apie savižudybės mintis?

Klauskite paprastai ir tiesiai: „Ar tau būna minčių, kad nebenori gyventi?“ arba „Ar galvoji sau rimtai pakenkti?“ Tiesus klausimas nepaskatina savižudybės, bet gali suteikti paaugliui progą pasakyti tai, ką jis ilgai slėpė.

Ko negalima sakyti paaugliui, kuris save žaloja?

Venkite frazių „tu tik nori dėmesio“, „kaip tu gali taip daryti“, „pažiūrėk, ką darai šeimai“ ar „jei dar kartą, atimsiu telefoną“. Tokios frazės dažniausiai didina gėdą ir slėpimąsi. Vietoje to kalbėkite apie rūpestį ir saugumą.

Ar reikia paaugliui atimti visus daiktus, kuriais jis galėtų susižaloti?

Jei rizika ūmi, svarbu pašalinti akivaizdžiai pavojingus daiktus ir nepalikti paauglio vieno. Tačiau vien kontrolė ilgalaikės problemos neišsprendžia. Reikia suprasti, kokią emocinę funkciją savižala atlieka, ir kuo greičiau įtraukti specialistą.

Ar galima paaugliui pažadėti visišką paslaptį?

Ne. Galite pažadėti pagarbą ir kad nekalbėsite su visais iš eilės, bet negalite žadėti slėpti situacijos, jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai. Geriau sakyti: „Noriu saugoti tavo privatumą, bet jei tau nesaugu, turėsime ieškoti pagalbos kartu.“

Kada būtina kreiptis į psichologą dėl paauglio savižalos?

Kreiptis verta visada, kai savižala kartojasi, kai paauglys slepia sužalojimus, kalba apie beviltiškumą, nebenori eiti į mokyklą, izoliuojasi, patiria patyčias, panikos priepuolius ar depresijos požymius. Jei yra savižudybės planas ar tiesioginė grėsmė, reikia skubios pagalbos.

Ar nuotolinė psichologo konsultacija tinka paaugliui, kuris save žaloja?

Kai rizika nėra ūmi ir namuose galima užtikrinti privatumą bei saugumą, nuotolinė konsultacija gali būti tinkamas pagalbos būdas. Jei yra tiesioginė grėsmė ar paauglys negali išbūti saugiai, reikia skubios gyvos pagalbos.

Naudoti šaltiniai ir gairės

Paaugliui nereikia gėdos. Jam reikia saugaus suaugusiojo ir pagalbos.

Jei pastebėjote savižalos ženklus, svarbu nelikti vieniems. Galime kartu aptarti, kaip kalbėti su paaugliu, kaip įvertinti riziką ir koks pagalbos kelias šiuo metu tinkamiausias.

Susisiekti dėl konsultacijos